16 gegužės '25
Skaitymo laikas 7 minutės
Ekspedicija yra sąvoka, kuri dažnai vartojama transporto ir logistikos kontekste, tačiau daugelis žmonių nežino, ką ji tiksliai reiškia.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kuo tiksliai užsiima ekspedicija, kas yra ekspeditorius ir kokie yra ekspedicijos tipai. Ar ekspedicija yra tik prekių gabenimas? O gal ji apima kažką daugiau? Pasinerkime į šią temą ir atraskime visus jos aspektus.
Ekspedijavimas – tai paslauga, susijusi su laiku ir saugiu prekių gabenimu. Iš esmės ji apima transportavimo proceso planavimą, koordinavimą ir priežiūrą.
Tai gali būti tiek vidaus, tiek tarptautinis transportavimas – kelių, jūrų, geležinkelių, oro ar intermodalinis.
Pagrindinis šio proceso veikėjas yra ekspeditorius (angl. forwarder), kuris yra atsakingas už visą pristatymo logistiką. Tačiau ekspedicija yra ne tik logistika – tai taip pat dokumentų tvarkymas, muitinės formalumų tvarkymas ir derybos su vežėjais.
Šis klausimas dažnai kyla kalbant apie ekspedijavimą. Ekspeditorius yra asmuo (arba ekspedijavimo įmonė), atsakingas už krovinių gabenimo organizavimą. Jis yra savotiškas tarpininkas tarp prekių siuntėjo ir vežėjo, kuris rūpinasi, kad siunta būtų pristatyta į vietą pagal susitarimus.
Todėl jo užduotis yra valdyti krovinių gabenimą, t. y. organizuoti krovinių vežimą taip, kad kroviniai būtų pristatyti laiku, saugiai ir laikantis sutarties sąlygų.
Ekspeditorius turi daug pareigų. Jis yra atsakingas, be kita ko, už:
Kiekvienas ekspeditorius ar ekspedicijos įmonė TSL (transportas, ekspedicija, logistika) sektoriuje turi veikti greitai, priimti teisingus sprendimus ir būti pasirengusi ieškoti sprendimų nenumatytoms situacijoms, pvz., transporto grafiko pakeitimams ar muitinės problemoms.
Frachtavimas skirstomas į dvi pagrindines rūšis: vidaus ir tarptautinis.
Be skirstymo į vidaus ir tarptautinį, frachtavimas taip pat skirstomas pagal transporto rūšis. Priklausomai nuo pasirinktos transporto priemonės, ekspeditoriai gali organizuoti kelių, geležinkelio, jūrų, oro ar intermodalinį transportą.
Kiekvienas iš jų turi savo specifines savybes ir taikymą, kuriuos aptarsime toliau straipsnyje.
Vidaus ekspedicija – tai prekių vežimo organizavimas vienos šalies teritorijoje. Šis procesas dažnai yra paprastesnis teisiniu ir organizaciniu požiūriu, nes nereikia atlikti muitinės formalumų ar prisitaikyti prie tarptautinių taisyklių.
Tarptautinė ekspedicija apima prekių gabenimą tarp šalių. Ji reikalauja daugiau žinių ir patirties iš ekspeditoriaus, nes be transporto koordinavimo jis taip pat turi užtikrinti muitinės taisyklių ir tarptautinių standartų laikymąsi, taip pat dažnai spręsti problemas, susijusias su kultūriniais ar kalbiniais skirtumais.
Kelių transportas yra populiariausias prekių gabenimo būdas, ypač trumpais atstumais. Jis apima krovinių gabenimą sunkvežimiais.
Dėl lankstumo ir plačios kelių infrastruktūros kelių transportas dažnai pasirenkamas tiek vidaus, tiek tarptautiniams maršrutams.
Šios gabenimo formos privalumai:
Tačiau kelių transportas gali būti ribojamas transporto priemonių svorio taisyklėmis, taip pat yra jautrus vėlavimams, susijusiems su eismo sąlygomis, važiavimo draudimais, vairuotojų darbo laiku ar spūstimis.
Geležinkelių transportas dažniausiai naudojamas dideliems kroviniams vežti dideliais atstumais, ypač masiniams kroviniams, pavyzdžiui, anglims, grūdams, geležies rūdai ar chemikalams.
Geležinkelis laikomas ekonomiškesne ir ekologiškesne transporto priemone palyginti su kelių transportu, ypač kai vežami sunkūs arba dideli kroviniai.
Kodėl verta apsvarstyti geležinkelių transportą?
Tačiau geležinkelių transportas reikalauja prieigos prie geležinkelio terminalų, o tai gali reikalauti papildomo kelių transporto maršruto pradžioje arba pabaigoje.
Jūrų transportas yra pagrindinis sprendimas gabenant didelius krovinių kiekius į tolimus tarptautinius rinkas. Jis ypač populiarus konteinerių vežimui, kai viename konteineryje galima vežti didelius krovinių kiekius, o tai žymiai sumažina vienetinę vežimo kainą.
Jūrų transportą verta rinktis dėl:
Tačiau jūrų transportas taip pat turi savo trūkumų. Vežimo laikas yra žymiai ilgesnis nei kitų rūšių transporto, o kai kurioms prekėms gali būti reikalingos specialios sąlygos, pavyzdžiui, kontroliuojama temperatūra ar apsauga nuo drėgmės.
Oro transportas yra greičiausia, bet kartu ir brangiausia prekių gabenimo forma. Jis dažniausiai pasirenkamas brangiems kroviniams, kurie turi būti pristatyti per trumpą laiką, pavyzdžiui, elektronikai, vaistams ar prabangos prekėms.
Kodėl verta rinktis oro transportą?
Tačiau verta pažymėti, kad oro transporto išlaidos yra didesnės palyginti su kitomis transporto rūšimis, o vežimo galimybės yra ribotos dėl maksimalaus leistino svorio ir krovinių dydžio.
Intermodalinis gabenimas – tai bent dviejų skirtingų transporto rūšių, pvz., kelių, geležinkelio, jūrų ar oro, naudojimas prekėms pervežti iš taško A į tašką B.
Pagrindinis šio transporto tipo bruožas – minimalus krovinių perkrovimo poreikis keičiant transporto priemonę. Paprastai naudojami konteineriai, kuriuos galima lengvai perkelti iš vienos transporto priemonės į kitą.
Intermodalinės ekspedicijos privalumai:
Intermodalinės ekspedicijos trūkumas gali būti būtinybė koordinuoti skirtingų vežėjų veiklą ir prisitaikyti prie kelių transporto priemonių tvarkaraščių, o tai reikalauja labai geros logistikos organizavimo. Tačiau čia į pagalbą ateina ekspeditorius, kurio užduotis yra sklandžiai suplanuoti tokio tipo transportą.
Ekspedicija yra labai svarbi logistikos proceso dalis, užtikrinanti sklandžią prekių gabenimo organizavimą kiekviename etape.
Ekspeditoriai yra specialistai, kurie rūpinasi kiekviena smulkmena – nuo užsakymo priėmimo iki galutinio krovinio pristatymo. Dėl jų žinių ir patirties transportavimas tampa lengvesnis, greitesnis ir saugesnis.
Ekspedicija užsiima transporto organizavimu nuo siuntėjo iki gavėjo.
Tai apima tinkamų transporto priemonių pasirinkimą (pvz., kelių, geležinkelio, jūrų, oro), formalumų tvarkymą, dokumentų valdymą, taip pat pristatymo eigos stebėjimą. Ekspeditorius rūpinasi, kad krovinys saugiai ir laiku pasiektų paskirties vietą.
Ekspedicija yra logistikos dalis, daugiausia orientuota į transporto organizavimą ir prekių gabenimą. Logistikos terminas yra platesnis ir apima visą prekių srautų valdymo procesą, nuo tiekimo iki sandėliavimo ir paskirstymo.
Ekspedijavimas yra viena iš logistikos funkcijų, susijusi su fiziniu prekių pervežimu, o logistika taip pat apima atsargų valdymą, procesų optimizavimą ir kokybės kontrolę.
Ekspeditorius yra asmuo, atsakingas už prekių pervežimo organizavimą, t. y. už transporto paslaugas. Jo pareigos apima ryšius su klientais, maršruto planavimą, tinkamų transporto priemonių pasirinkimą, derybas su vežėjais ir formalumų tvarkymą, pvz., muitinės formalumus ar krovinio draudimą. Transporto dokumentų, sąskaitų faktūrų ir kitų transporto dokumentų tvarkymas taip pat yra jo užduočių dalis.
Ekspeditorius taip pat turi stebėti siuntą, reaguoti į galimus vėlavimus ir spręsti transportavimo metu kylančias problemas. Kaip matyti, jis atlieka daugybę svarbių prekių gabenimo organizavimo veiksmų, o ne tik priima ekspedijavimo užsakymus.
Ne, logistika ir ekspedijavimas yra du skirtingi, nors ir susiję terminai.
Logistika apima visą prekių srauto valdymo procesą – nuo tiekimo, sandėliavimo ir siuntų saugojimo iki pristatymo gavėjui.
Ekspedicija, savo ruožtu, koncentruojasi tik į transporto organizavimą, t. y. prekių gabenimą iš vienos vietos į kitą. Galima sakyti, kad ekspedicija yra platesnio logistikos proceso dalis.
Ekspedicijos sutartis yra oficialus dokumentas, kuris reglamentuoja bendradarbiavimo tarp užsakovo (kliento) ir ekspeditoriaus (ekspedicijos įmonės) taisykles ir sąlygas. Tai yra civilinės teisės sutartis, pagal kurią ekspeditorius įsipareigoja organizuoti prekių vežimą kliento naudai.
Ekspedijavimo sutartis gali apimti įvairias paslaugas, pavyzdžiui: tinkamos transporto priemonės pasirinkimą, pakrovimo ir iškrovimo koordinavimą, muitinės ir draudimo formalumų tvarkymą, transporto stebėjimą ar problemų sprendimo vežimo metu.
Tai labai svarbus dokumentas, nes jame aiškiai apibrėžtos abiejų šalių teisės ir pareigos, taip pat sąlygos, kuriomis remiantis galima pareikšti pretenzijas ir atsiskaityti, jei atsiranda pažeidimų.