ATP konvencija praktikoje – vadovas vežėjams

Maisto produktų vežimas – tai ne tik logistikos klausimas, bet ir atsakomybė už žmonių sveikatą, produktų kokybę ir įmonės reputaciją. Kai prekės kerta sienas, atsiranda papildomi reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti. Vienas iš pagrindinių reglamentų, kuris nustato greitai gendančių produktų vežimo taisykles, yra ATP konvencija – tarptautinis susitarimas, apibrėžiantis, kaip turėtų būti vežami maisto produktai, kuriems reikalinga kontroliuojama temperatūra.

Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kada taikoma ATP, kokiems produktams ir transporto priemonėms ji taikoma, kam reikalingas sertifikatas ir kokie pavojai kyla nesilaikant jos reikalavimų. Trumpai tariant – viskas, ką turi žinoti vežėjas, kad galėtų saugiai ir teisėtai vežti maistą į užsienį.

Kas yra ATP konvencija?

ATP konvencija, arba Susitarimas dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio vežimo ir specialių transporto priemonių, skirtų tokiam vežimui, yra tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis maisto produktų, kuriems reikalinga nuolatinė temperatūros kontrolė, vežimo tarp susitariančiųjų šalių taisykles. Ji buvo pasirašyta 1970 m. Ženevoje Jungtinių Tautų Organizacijos globojant ir įsigaliojo 1976 m. Lenkija yra jos šalis nuo 1984 m.

ATP tikslas – užtikrinti, kad tarp valstybių vežami maisto produktai pasiektų gavėją švieži, saugūs, be kokybės pablogėjimo dėl netinkamo vežimo.

Susitarime, be kita ko, nustatoma:

• leidžiamos temperatūros, kuriomis vežamos atskirų grupių prekės,
• reikalavimai, keliami naudojamų transporto priemonių konstrukcijai ir įrangai,
• atitikties izoliacijos normoms vertinimo procedūros,
• šaldymo ir šildymo įrenginių veikimo bandymo ir kontrolės būdai.

Taigi konvencija apima tiek gaires, nustatančias, kokiomis temperatūrinėmis sąlygomis galima vežti konkrečius produktus, tiek nurodanti, kokios transporto priemonės gali būti naudojamos šiam tikslui. Joje išsamiai aprašyta transporto priemonių klasifikacija, jų priėmimo į transportą kriterijai, taip pat matavimo ir kontrolės procedūros, padedančios išlaikyti vienodus standartus tarptautiniame šaldymo transportavime.

Svarbu pažymėti, kad ATP konvencija yra nuolat atnaujinama – pakeitimus rengia speciali Jungtinių Tautų darbo grupė, kuri atsižvelgia į technologijų plėtrą ir naujus iššūkius šioje srityje.

Transporto įmonėms ATP yra ne tik techninis dokumentas, bet ir garantija, kad laikomasi tarptautinių reikalavimų, o tai dažnai yra būtina sąlyga bendradarbiaujant su dideliais gamintojais ir prekybos tinklais, taip pat ir nacionaliniais, apie ką galėsite paskaityti kitoje straipsnio dalyje.

Kada taikoma ATP sutartis?

ATP sutartis taikoma už atlygį vežant tarptautiniu mastu maistą, kuris lengvai praranda kokybę dėl netinkamos temperatūros. Konkrečiai tariant, ATP nuostatos privaloma taikoma, jei krovinio pakrovimo vieta ir iškrovimo vieta yra dviejose skirtingose šalyse, o šalis, kurioje krovinys iškraunamas, yra Konvencijos šalis. Toks vežimas gali būti atliekamas savo sąskaita arba trečiųjų asmenų naudai.

Susitarimas apima šiuos vežimo rūšis:

• kelio transportas,
• geležinkelio transportas,
• kombinuotas vežimas – kai vežimas atliekamas abiem šiais transporto rūšimis,
• trumpas jūrų transportas, jeigu jis vykdomas mažesniu nei 150 km atstumu, jeigu prekės pristatomos be perkrovimo naudojant sausumos transporto priemones (geležinkelio ir (arba) automobilių) arba jūrų transportas vykdomas tarp dviejų tokių sausumos transporto priemonių.

Nors ATP konvencija taikoma tarptautiniam maisto produktų vežimui, kai kuriais atvejais ji taikoma ir šalies viduje – ne dėl teisinės prievolės, bet dėl klientų, pvz., didelių mažmeninės prekybos tinklų, reikalavimų. Jiems ATP sertifikatas kartais yra transporto paslaugų kokybės patvirtinimas, net jei maršrutas prasideda ir baigiasi toje pačioje šalyje.

Atvejai, kai ATP konvencija netaikoma

Ne visi maisto produktų vežimai yra reglamentuojami ATP taisyklėmis. Nors šio susitarimo taisyklės yra plačiai taikomos, yra atvejų, kai jos nėra privalomos. Kada tiksliai?

• Vidaus vežimas – jei vežimas vykdomas tik vienos šalies teritorijoje, ATP taisyklės formaliai netaikomos.
• Jūrų transportas – ATP netaikoma jūrų transportui (taip pat ir minėtu atveju, kai atstumas yra mažesnis nei 150 km, jei tai nėra ilgesnio sausumos transporto grandinės dalis).
• Produktai, kuriems sutartis netaikoma – kai kurios prekės, nors ir yra maisto produktai, ATP netaikoma. Tai taikoma, pvz., gyviems žuvims ir moliuskams bei visiškai perdirbtiems produktams (pvz., rūkytiems, sūdytiems, džiovintiems ar sterilizuotiems), kuriems nereikia kontroliuoti temperatūros.
• Kiti nei maisto produktai, jautrūs temperatūrai – nors vaistai, gėlės ar kosmetika taip pat reikalauja stabilių sąlygų, jie nėra įtraukti į ATP, nes nėra maisto produktai, nurodyti sutarties prieduose.

Visada verta atidžiai patikrinti, ar tam tikros prekės tikrai turi atitikti ATP konvenciją. Tai padės išvengti nereikalingų pažeidimų vežant prekes.

Jums taip pat gali būti įdomu: ADR lentelė – pavojingos medžiagos ir jų identifikavimo numeriai >>>

Kokios prekės yra reglamentuojamos ATP konvencija?

ATP konvencija tiksliai apibrėžia, kokie maisto produktai yra reglamentuojami jos nuostatomis ir turi būti vežami tinkamai kontroliuojamomis sąlygomis. Tai yra terminiai produktai, t. y. produktai, kurie greitai genda, praranda kokybę arba kelia pavojų sveikatai, jei vežant jiems nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra.

Šiai grupei priklauso, be kita ko:

• mėsa ir mėsos produktai – pvz., šviežia, malta, raudona, paukštiena, medžiojamų gyvūnų mėsa, mėsos gaminiai,
• žuvys ir žuvies produktai – pvz., šaldytos ir šviežios žuvys, moliuskai, vėžiagyviai,
• pienas ir pieno produktai – pvz., kefyras, grietinė, jogurtas, sūriai, sviestas,
• šaldyti produktai – pvz., ledai, šaldyti daržovės ir vaisiai, pusiau gatavi produktai,
• vaisiai ir daržovės.

Kiekvienam iš šių produktų yra nustatyta maksimali transportavimo temperatūra, kurios būtina griežtai laikytis. Produktų sąrašas aiškiai nurodytas konvencijos prieduose.

Kokius ATP reikalavimus turi atitikti transporto priemonės?

ATP konvencija nustato aiškias gaires dėl specialių transporto priemonių, skirtų vežti temperatūrai jautriems produktams. Čia svarbų vaidmenį atlieka tiek transporto priemonės konstrukcija, tiek jos įranga, nes būtent jos lemia tinkamų vežimo sąlygų, atitinkančių sutarties nuostatas, palaikymą.

Techniniai reikalavimai daugiausia susiję su:

• Šilumine izoliacija – kėbulas turi būti tinkamai izoliuotas nuo išorės sąlygų, kad viduje būtų išlaikyta pastovi temperatūra. Reikalaujamas tam tikras sienų storis ir mažas K koeficientas, t. y. šilumos perdavimo koeficientas, ypač transporto priemonėse, kurių plotis didesnis nei 2,5 metro, kad būtų laikomasi ATP nuostatose nustatytų izoliacijos normų.
• Šaldymo arba šildymo įranga – tokiose transporto priemonėse šaldymo ir šildymo įranga turi užtikrinti stabilias temperatūros sąlygas, nepriklausomai nuo išorės sąlygų ir kelionės trukmės.
• Kontrolės sistemos – reikalingi temperatūros registratoriai ir signalizacijos įrenginiai, kurie informuoja apie leistinų temperatūros ribų viršijimą.

ATP konvencija apima šiuos greitai gendančių produktų vežimui naudojamus transporto priemones:

• Izoterminės – su izoliacija, bet be aktyvios šaldymo sistemos.
• Šaldymo kameros – pvz., su mechaniniu kompresoriniu agregatu ir galinčios išlaikyti nustatytą temperatūros diapazoną.
• Šaldymo kameros – su pasyviu šaldymo šaltiniu, pvz., ledu ar sausu ledu.
• Šildomos transporto priemonės – užtikrinančios teigiamą temperatūrą net esant labai žemai aplinkos temperatūrai. Pagrindinis tokios transporto priemonės įrangos elementas yra šildymo įrenginys, leidžiantis palaikyti reikiamas temperatūros sąlygas krovinių skyriuje.
• Transporto priemonės su kombinuota sistema – gali tiek šaldyti, tiek šildyti krovinių skyrių. Šios transporto priemonės yra įrengtos šildymo įranga ir šaldymo sistema, todėl gali išlaikyti reikiamą temperatūrą nepriklausomai nuo metų laiko ar vežamų krovinių rūšies.

Visi jie turi atitikti tam tikrus specialiųjų transporto priemonių standartus, nustatytus ATP konvencijos prieduose.

Taip pat reikalingi atpažinimo ženklai, kurie aiškiai identifikuoja transporto priemonės klasę ir jos gebėjimą išlaikyti tinkamas temperatūros sąlygas.

➡ Išbandykite HOGS Maps 14 dienų nemokamai ir planuokite transportą be streso!

Vairuotojo ir transporto personalo pareigos

ATP reikalavimų laikymasis taip pat yra kasdienė transportu užsiimančių žmonių veikla. Vairuotojai ir su kroviniu susiduriantys asmenys privalo laikytis tam tikrų taisyklių, kurios turi įtakos vežamo maisto saugai ir kokybei.

Jų pareigos vykdomos taip:

• Transporto priemonės paruošimas prieš pakrovimą – personalas turi kruopščiai nuplauti ir dezinfekuoti krovinių skyrių, kad išvengtų produktų užteršimo. Vėliau vairuotojas privalo palaikyti tinkamas temperatūros sąlygas vežant krovinį, t. y. nuolat stebėti įrangos veikimą.
• Temperatūros tikrinimas – prieš išvykstant į maršrutą reikia įsitikinti, kad krovinyje yra tinkamos sąlygos, o aušinimo arba šildymo sistema veikia tinkamai.
• Temperatūros registravimo įrenginio naudojimas – jo matavimo duomenys turi būti saugomi ir pateikiami patikrinimo atveju. Priklausomai nuo maršruto ilgio, matavimai turi būti atliekami kas 5, 15 arba 60 minučių.
• Personalo higiena – kiekvienas darbuotojas, turintis kontaktą su kroviniu, turi turėti galiojančius sanitarinius ir epidemiologinius tyrimus.

Būtent šios kasdienės veiklos, nors dažnai nepastebimos, iš esmės lemia, ar transportavimas atitinka nustatytus standartus ir ar produktas pasieks gavėją tikėtina būkle.

ATP sertifikatas – kam jis reikalingas ir kaip jį gauti?

Tarptautiniame greitai gendančių maisto produktų vežime ATP sertifikatas yra privalomas. Jis patvirtina, kad transporto priemonė atitinka konvencijos reikalavimus – tiek konstrukcinius, tiek temperatūros.

Be galiojančio sertifikato transporto priemonė negali dalyvauti tarptautiniame vežime, atliekamame laikantis ATP konvencijos nuostatų.

Neatitikimo ATP konvencijai pasekmės

ATP konvencijos nuostatų nesilaikymas turi rimtų pasekmių – nuo piniginių baudų iki teisės verstis tarptautiniu vežimu atėmimo.

Jei transporto priemonė neužtikrina tinkamų sąlygų maisto produktų kokybei išlaikyti, pvz., neveikia agregatas, izoliacija yra nesandari, temperatūros registravimo prietaisas veikia netinkamai, gali būti atimtas krovinys, jis sunaikintas arba sulaikyta transporto priemonė. Tokie pažeidimai kartais lemia ATP sertifikato praradimą ir draudimą įvažiuoti į kai kurias valstybes.

Be formalių ir finansinių nuostolių, patiriama ir reputacijos žala – klientų nepasitenkinimas, vėlavimai ar skundai gali smarkiai susilpninti įmonės padėtį rinkoje.

Santrauka

ATP konvencija yra daug daugiau nei paprastas formalus taisyklių rinkinys – tai praktinis įrankis, padedantis greitai gendančius maisto produktus vežančioms įmonėms efektyviai veikti tarptautiniame rinkoje. Jos pagrindinis tikslas – apsaugoti prekių kokybę vežimo metu ir užtikrinti, kad vežimo sąlygos atitiktų aiškiai nustatytus standartus.

Kiekvieno vežėjo pagrindinė pareiga yra įsitikinti, kokiems produktams taikoma ATP, pvz., giliai užšaldyti maisto produktai, ir kokie vežimo standartai turi būti laikomasi. Tinkamas sutarties nuostatų įgyvendinimas ne tik užtikrina maisto saugą, bet ir įmonės patikimumą bei reputaciją, didina jos konkurencingumą ir atveria kelią bendradarbiauti su reikliausiais prekybos partneriais.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ką reiškia santrumpa ATP?

ATP yra prancūzų kalbos žodžių Accord relatif aux transports internationaux de denrées périssables et aux engins spéciaux à utiliser pour ces transports, reiškiančių Tarptautinio greitai gendančių maisto produktų vežimo ir specialiosios transporto priemonės, skirtos šiam vežimui, sutartis, santrumpa. Konvencija nustato tokių produktų vežimo sąlygas ir būtiną transporto priemonių, kuriose vežamas krovinys, įrangą.

Ar ATP sertifikatas yra privalomas?

Taip – tarptautiniam ATP konvencijos taikymo sričiai priklausančių prekių vežimui sertifikatas yra privalomas. Jis tikrinamas atliekant vežimo sąlygų atitikties sutartyje nustatytiems techniniams reikalavimams patikrinimą. Vidaus vežime jo turėjimas gali būti savanoriškas, tačiau dažnai jo reikalauja užsakovai.

Kada ATP sutartis netaikoma?

Ji netaikoma vežant produktus, kurie nepriklauso greitai gendančių šviežių arba šaldytų maisto produktų grupei. Jos nuostatos taip pat netaikomos (nors jos nuostatas galima taikyti savanoriškai) nacionaliniam transportui ir tarptautiniam jūrų transportui, išskyrus jūrų transportą, kurio atstumas yra mažesnis nei 150 km, kai krovinys pristatomas be perkrovimo transporto priemonėmis, naudojamomis sausumos transportui, arba jūrų transportas atliekamas tarp dviejų tokių sausumos transporto priemonių.